Jungtinių Tautų Organizacija

organizacija
(Nukreipta iš puslapio JTO)
Jungtinių Tautų Organizacija
JTO vėliavaJTO emblema
VėliavaEmblema
United Nations (Member States and Territories).svg
BūstinėNiujorkas, JAV
Oficialios kalbosArabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų, ispanų
TipasTarptautinė organizacija
Narystė193 valstybės narės
2 valstybės stebėtojos
JT Generalinis sekretoriusAntónio Guterres
ĮkurtaJungtinių Tautų Chartija
1945 m. birželio 26 d.[a]
Svetainėun.org

Jungtinių Tautų Organizacija[b] (JTO) arba Jungtinės Tautos (JT) – tarptautinė organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo.[1] Tai didžiausia ir labiausiai pasaulyje žinoma tarptautinė organizacija.[2] JTO būstinė įsikūrusi Niujorke, o kiti pagrindiniai biurai yra Ženevoje, Nairobyje, Vienoje ir Hagoje.

Jungtinių Tautų Organizaciją sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą). Lietuva į JTO priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną.

Istorija

Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimo idėja kilo Antrojo pasaulinio karo metu, Teherano konferencijoje, vykusioje 1943 metais. Pagrindinis idėjos propaguotojas buvo JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas. 1944 metų antrojoje pusėje Prancūzijos, Kinijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir TSRS atstovai Vašingtone nustatė naujosios organizacijos paskirtį, tikslus ir veikimo būdus.

1945 metais, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jungtinių Tautų Organizaciją (sutrumpintai – JTO arba Jungtinės Tautos) įkūrė Jungtinių Tautų chartiją pasirašiusi 51 valstybė.

Šaltojo karo metu JTO pastangos spręsti konfliktus tarp valstybių buvo varžomos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRS vetavo 124, o JAV – 82 sprendimus iš visų 270 vetuotų sprendimų.

Po Rytų-Vakarų konflikto pabaigos JTO ženkliai padidino savo įtaką. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį esant „grėsmei taikai“ suteikiama teisė imtis prievartos priemonių, įskaitant ir karines akcijas, atsirado platesnės veiklos galimybės. Po 1988 metų buvo nuspręsta įsteigti virš 20 taikos misijų, nors per ligtolinį laikotarpį vykdytos tik 13 misijų. [1]

JTO gana efektyviai veikė Persijos įlankos karo metu, tačiau greitai pasirodė, kad JT taikos palaikymo misijos nėra tokios efektyvios kaip tikėtasi. 1992 metų spalį žlugo pastangos sureguliuoti pilietinį karą Angoloje, kai UNITA atsisakė dalyvauti taikos procese. 1993 metais praktiškai žlugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija Bosnijoje ir Hercegovinoje irgi nesugebėjo įgyvendinti savo tikslų kaip ir analogiška misija Kroatijoje. 1994 metais JT taikdariai nesugebėjo sustabdyti masinių žudynių Ruandoje. Nesėkmingos misijos vyko ten, kur didžiosios valstybės neturėjo tiesioginių interesų ir todėl nebuvo suinteresuotos kištis.

JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resursų, kurių netiesiogiai su konfliktu susijusios šalys nenori ar negali skirti.

Tikslai

Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai:

  • Siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui, imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti ar agresijai likviduoti;
  • Puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius;
  • Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms bei laisvėms;
  • Būti tautų, kurios siekia minėtų tikslų, veiklos derinimo centru.

Nuo 1990 metų, siekdamos parengti išsamią ir teisiškai pagrįstą plėtros darbotvarkę, Jungtinės Tautos rėmė daugybę pasaulio viršūnių susitikimų ir pasaulinių konferencijų. Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautųtikslas – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Be įsipareigojimų savo valstybėms pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių bei vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas – užtikrinti, kad globalizacija taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga. Taigi buvo suformuluoti šie tūkstantmečio tikslai:

Struktūra

Pagrindiniai JTO organai:

 

Generaliniai sekretoriai

JT specializuotosios agentūros

Jungtinių Tautų specializuotosios agentūros
Nr.SantrumpaAgentūraBūstinėVadovasĮkurta
1MŽŪO, FAOJungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija  Roma, Italija  Qu Dongyu1945
2TCAO, ICAOTarptautinė civilinės aviacijos organizacija  Monrealis, Kanada  Juan Carlos Salazar1947
3IFADTarptautinis žemės ūkio plėtros fondas  Roma, Italija  Gilbert Houngbo1977
4TDO, ILOTarptautinė darbo organizacija  Ženeva, Šveicarija  Guy Ryder1946 (1919)
5TJO, IMOTarptautinė jūrų organizacija  Londonas, Jungtinė Karalystė  Kitack Lim1948
6TVF, IMFTarptautinis valiutos fondas  Vašingtonas, JAV  Kristalina Georgieva1945 (1944)
7TTS, ITUTarptautinė telekomunikacijų sąjunga  Ženeva, Šveicarija  Houlin Zhao1947 (1865)
8UNESCOJungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija  Paryžius, Prancūzija  Audrey Azoulay1946
9UNIDOJungtinių Tautų pramonės vystymo organizacija  Viena, Austrija  Gerd Müller1967
10UNWTOJungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija  Madridas, Ispanija  Zurab Pololikashvili1974
11UPUPasaulinė pašto sąjunga  Bernas, Šveicarija  Masahiko Metoki1947 (1874)
12WBGPasaulio banko grupė  Vašingtonas, JAV  David Malpass (prezidentas)1945 (1944)
13PSO, WHOPasaulio sveikatos organizacija  Ženeva, Šveicarija  Tedros Adhanom1948
14WIPOPasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija  Ženeva, Šveicarija  Daren Tang1974
15PMO, WMOPasaulinė meteorologijos organizacija  Ženeva, Šveicarija  Petteri Taalas (gen. sekretorius)
  Gerhard Adrian (prezidentas)
1950 (1873)

Aplinkosauginė veikla

Jungtinės Tautos savo struktūroje turi nemažai padalinių, daugiau ar mažiau susijusių su aplinkos apsaugos klausimais. Iš jų tiesiogiai tokio pobūdžio problemas sprendžia Aplinkos apsaugos programa, kartais bendradarbiaudama su vystymo programa. Aplinkosaugos klausimai nagrinėjami ir komisijose, kaip kad Subalansuotos plėtros arba Europos ekonominėje komisijoje. Miškų forumas taip pat gali būti siejamas su šia sritimi.[3]

Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtinės Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972 m. vykusia Žmogaus aplinkos konferencija, jos vyksta kas dešimt metų.

Šių konferencijų metu buvo susitarta dėl daugelio svarbių tarptautinių konvencijų, kaip kad Biologinės įvairovės, Bendrosios klimato kaitos, Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos, CITES ir kitų.

Nuorodos

Išnašos

  1. „Charter of UN Chapter I“. www.un.org (anglų). 2015-06-17. Suarchyvuotas originalas 2017-10-28. Nuoroda tikrinta 2018-11-22. 
  2. „International Organization“. National Geographic Society (anglų). 2012-12-23. Suarchyvuotas originalas 2020-11-16. Nuoroda tikrinta 2020-10-24. 
  3. Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 7-8
  1. Formaliai įsteigta 1945 m. spalio 24 d.
  2. arab. منظمة الأمم المتحدة;
    kin. 联合国/聯合國;
    angl. United Nations Organization;
    pranc. Organisation des Nations unies;
    rus. Организация Объединённых Наций;
    isp. Organización de las Naciones Unidas.
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Jungtinių Tautų Organizacija